Matematikashpeshherė quhet mbretėreshė e shkencave. Ajo merret me studimin eraporteve sasiore dhe cilėsore tė objekteve konkrete dhe abstrakte, sidhe me studimin e formave hapėsinore. Sipas Burbakistėve (NicolasBourbaki) ajo ėshtė shkencė qė studjon relacionet dhe nė thelbin e sajėshtė kuptimi i numrit. Matematika ėshtė shkencė deduktive d.m.thpėrfundimet e saj janė tė pėrgjithshme dhe tė sakta.
Gjeografia(nga greq. γη / γαια, gi / gea - tokė, dhe γραφειν, grafin - shkruaj,(pėr) shkrim) ėshtė shkenca qė studion, pėrshkruan, sqaron dhe eriparaqet tokėn nė pamjet e saj fizike, si edhe hapėsirėn, mjedisin dhevendin e jetesės , ndėrveprimin dhe pasojat e organizmave, gjallesavetė sipėrfaqes sė saj. Pra, ajo studion trojet, qofshin ato natyrore aponjerzore, dhe ecuritė (proėeset) qėi ndikojnė ato, si dhe pse atondryshojnė me kalimin e kohės, dhe si ato ndryshojnė nė hapėsir
Biologjia(nga greq. βίος, vios - jetė, dhe λόγος, logos - fjalė, mėsim, dije)ėshtė degė e shkencės qė merret me studimin e jetės. Ajo studionveėoritė fizike dhe sjelljen e organizmave, klasifikimin e tyre,prejardhjen dhe zhvillimin e llojeve (specieve) dhe ndėrveprimin qėkanė njėra me tjetrėn nė lidhje me mjedisin.
Fizikaėshtė shkenca e cila studion ligjet themelore tė gjithėsisė duke iureferuar lėndės dhe energjisė - si dhe bashkėveprimit midis tyre - prejtė cilave gjithėsia pėrbėhet. Fizikė ėshtė shkenca nėpėrmjet sė cilėsnjerėzit pėrpiqen tė shpjegojnė dukuritė natyrore. Kimia ėshtė shkencaose me saktė ajo e degė e shkencave natyrore qė merret me studimin endėrtimit dhe vetive tė materiės dhe transformimeve tė saj. ėshtėstudimi i vetive dhe strukturės sė atomeve (duke pėrfshirė dhe izotopete tyre tė qėndrueshėm apo radioaktive), tė pėrbėrjeve dhe molekulave,tė pėrzierjeve dhe tė tretėsirave, si elemente bazė tė natyrės dhe sesi ato kombinohen pėr tė formuar stadet e ndryshme tė materies qė naformojnė nė dhe ēdo gjė qė na rrethon.