A ėshtė e vėrtetė qė ne vėmė nė pėrdorim vetėm njė fraksion tė vogėl tė trurit tonė? Cili ėshtė funksioni i pjesės tjetėr tė tij? A mund ta detyrojmė veten qė tė vėmė nė funksion edhe pjesėn tjetėr pėr tu bėrė super tė zgjuar?
Shumė nga ne kanė dėgjuar se qeniet njerėzore vėnė nė pėrdorim vetėm 10% tė kapacitetit tė trurit tė tyre dhe e kemi marrė si njė tė vėrtetė.
Nėse do tė mendosh se kjo ėshtė njė pėrqindje reale, atėherė tė bėjmė pyetjen e duhur pėr kėtė rast: Si mund tė funksionojmė me njė organ vital, i cili ėshtė nė punė vetėm me 10% tė kapacitetit tė tij? Po nė fakt ėshtė e mundur, pasi ka njerėz qė jetojnė me njė veshkė pėr shembull.
Por nga ana tjetėr, po ti referohemi rastit tė zemrės, nuk mendoj se mund tė ekzistonte ndonjė qenie e gjallė, jo vetėm njerėzore, me njė zemėr qė do tė kishte njė kapacitet pune prej 10%.
Po nėse, 10% i mėparshėm ėshtė i vėrtetė, atėherė me se merret 90% i mbetur?
Nga pikėpamja ekonomiko-biologjike kushton shtrenjtė tė kesh njė tru. Ne jemi kafshė tė kėsaj Toke. Kemi lindur pėr tė qenė nė tė njėjtin ekosistem si ēdo qenie tjetėr e gjallė, apo edhe si ēdo bimė. Si qenie qė jemi, na duhet qė tė harxhojmė energji metabolike pėr tė rritur trurin tonė, pra na duhet tė shpenzojmė kalori, tė paktėn 30% e kalorive qė ne shpenzojmė, shpenzohen nga truri.
Kėshtu nėse ne e lėmė 90% tė trurit pa punė, me gjithė energjinė qė i japim, do tė thotė qė njė pjesė e energjisė, njė pjesė jo e vogėl e saj shkon kot. Ndoshta miti se ne kemi vėnė nė punė vetėm njė pjesė tė vogėl tė trurit tonė, vjen nga frika qė kemi pėr faktin se nuk po mendojmė aq thellėsisht sa duhet tė mendonim nė tė vėrtetė.
A e keni vėnė re herė pas here se do tė avanconit mė shumė nė rast se do tė mendonit mė mirė dhe mė shumė? Ndoshta mund tė bėheshit edhe mė inteligjentė nėse do tė arrinit tė zbulonit se si ta vinit nė funksionim pjesėn e "fjetur" tė trurit.
A na e ka fajin shkenca?
Ndoshta njė mit i tillė e ka origjinėn te vetė shkenca. Shkencėtarėt qė janė marrė me studimin e trurit qė nga shekulli i 19-tė e deri nė vitet 39 tė shekullit tė kaluar, kishin pohuar se ata nuk mund tė kuptonin se cili ishte funksioni i 90-tė qelizave cerebrale tė trurit tė njeriut.
Kėsisoj, doli ideja qė truri funksionon vetėm nė 10% tė kapacitetit tė tij. Shkencėtarėt kryen shumė eksperimente edhe me kafshė, duke i hequr pjesė tė trurit, e duke parė mė pas sjelljen e tyre.
Nga disa eksperimente u vu re se edhe po tu hiqej lepujve njė pjesė e trurit, ata nuk do tė demonstronin ndryshime nė sjelljen e tyre pas operacionit. Bazuar nė kėto eksperimente, hamendėsime dhe hipoteza tė tjera tė kėtij lloji, shkencėtarėt dolėn nė pėrfundimin se pjesa mė e madhe e qelizave tė trurit nė korteksin cerebral nuk kanė njė funksion tė pėrcaktuar.
Por fakti se nuk ėshtė gjetur misioni i kėtyre qelizave, nuk do tė thotė se ato janė tė pavlera dhe tė kota. Pėr tė qenė tė ndershėm deri nė fund, shkencėtarėt nuk kanė thėnė se zonat e sipėrpėrmendura nuk kundėrpėrgjigjeshin, por se nuk kishin ndonjė funksion tė dukshėm.
Sapo shkencėtarėt dolėn nė njė pėrfundim tė tillė, ai u pėrhap nė variantin tashmė tė njohur se truri ynė punokėrka vetėm me 10 tė kapacitetit tė tij dhe madje ėshtė shkuar edhe mė tej, kur ėshtė deklaruar se po tė arrihet mėnyra e identifikimit tė vėnies nė pėrdorim tė pjesės tjetėr tė trurit, njerėzit do tė mund tė bėheshin super tė zgjuar.
Mjekėt sharlatanė u munduan qė me kėtė teori tė bėnin njė dorė tė mirė parash, duke u thėnė njerėzve qė mjaftonin disa terapi tė posaēme, ēuditėrisht tė zotėruara vetėm prej tyre, qė ti jepnin fuqinė e plotė pėr tė vėnė tė gjithė kapacitetin e trurit nė punė.
Tani pa mendoni gjithė punėn qė bėn truri juaj, jo vetėm kur jeni zgjuar, por edhe kur jeni nė gjumė. Truri komandon gjithēka qė nga zemra, qarkullimi i gjakut, frymėmarrja, muskujt e deri tek ėndrrat. Njė pjesė e madhe e tij merret me gjėnė mė tė bukur qė kemi, emocionet dhe kujtimet, duke i ruajtur, forcuar e aktivizuar ato.
Njė tjetėr punė shumė e rėndėsishme ėshtė tė menduarit, tė reflektuarit. Gjithēka, gjithmonė ėshtė nė lėvizje deri nė momentin e fundit. Dhe kjo nuk ėshtė pak. Ndaj duaje, ose humbe trurin tėnd.
Po ta shohėsh trurin ndėrsa punon, ai ėshtė si njė muskul gjigand, i pėrshkuar nga degėzime tė pafundme enėsh gjaku e pulsimesh. Vetėm duke parė pamje tė tilla, duhet tė jemi skeptikė ndaj thėnies se vetėm 10% e kėtij organi jetėsor ėshtė nė punė.
Por njė fakt ėshtė i vėrtetė. Neuronet e trurit duhen vėnė nė punė. Sikurse edhe qelizat e tjera tė trupit. Nėse nuk i vė nė punė, ato do tė "vdesin". Nėse ndaloni sė menduari, sė kryeri ushtrime tė ndryshme, do tė humbisni aftėsinė e cilėsisė sė veprimeve, do tė humbisni aftėsinė e tė menduarit, ndaj kėshilla e vetme ėshtė: vėreni nė punė trurin tuaj dhe mendoni se thėnia e mėsipėrme ėshtė thjesht njė mit.
Keni gjithēka ka nė dispozicion, keni 100% njė organ tė mrekullueshėm, nga i cili varet e gjithė jeta juaj. Pėrdoreni si duhet dhe do tia kaloni mirė. Ah, por mos harroni zemrėn.