Kryengritja Shqiptare Pėr Liri dhe Golgota Serbe-nė Kosovė Po Lufton Davidi me Goliatin (1)
Nė udhėkryqin e tri kontinenteve
Gjekė Gjonlekaj
Poetėt, siē thuhet, janė zėri paralajmėrues i ngjarjeve dhe adhurimeve njerėzore e kombėtare. Ata merren gjithherė me aktualitetin dhe, pikėrisht, edhe nė kėtė kohė kur popullin shqiptar e ka kapluar dhembja e mjerimi, lexuesi pėrkujton vargjet poetike tė Fan S. Nolit dhe fiton pėrshtypjen se ato vargje i janė kushtuar Kosovės:
Ku e lam` e ku na mbeti,
Vaj-vatani e mjer-mileti.
Pranė sofrės i pangrėnė,
Pranė dijes i panxėnė...
Marsi e prilli, siē dihet, janė dy muajt mė tė bukur tė stinės, por shqiptarėve shpeshhere u kanė sjellė dhimbje, tragjedi dhe mbase edhe humbjen e lirisė kombėtare. Nėpėr mote gjatė kėtyre dy muajve, vdiqėn ose u vranė shumė personalitete tė shquara tė historisė dhe kulturės shqiptare.
Tragjeditė po pėrsėriten, ashtu si u pėrsėrit edhe kjo sivjet nė Kosovė (1981), ku Jugosllavia u vėrsul me tmerrin mė tė madh, dhe skenat e kėsaj vėrsuljeje nuk janė parė qė nga Lufta II Botėrore. Ushtria, policia dhe organet e sigurimit jugosllav po e keqtrajtojnė popullin shqiptar, i cili po vuan pėr mė tepėr se njė shekull nėn robėri.
Njė ditė mjerimesh ėshtė e gjatė, e jo mė shekuj te tėrė! Nė kėtė kohė tė keqe kur popullin shqiptar e ka mbuluar zia dhe mjerimi, secili prej nesh ėshtė i preokupuar se si tė gjendet rruga qė edhe ky popull shumė i vuajtur t`i hedhė prangat e robėrisė dhe natyrisht tė ndryshojė gjendjen e tij shoqėrore dhe politike. Rastet e tilla janė shqetėsuese, kur sheh sa tė pazotėt jemi pėr t`i dalė nė ndihmė popullit tonė. "Nga njė shqiptar i Amerikės kisha dėgjuar moton: "Ne jemi tė mėdhenj pėr punė tė vogla, e tė vegjėl pėr punė ta mėdha"
Megjithato vuajtje, prapėseprapė ishim krenarė dhe te lumtur dhe nė kėtė kontekst duhet tė falėnderojmė Perėndinė pėr vetitė e mira qė na dha, e bashkė me to edhe tokėn tonė tė cilėn, siē ka pasė thėnė i moēmi:" Mė vėshtirė ėshtė ta ruash sesa ta fitosh". Toka jonė nė udhėkryqin e tri kontinenteve, dhe me bukuritė e shumta natyrore, mjerisht u bė lakmi pėr grabitqarėt e ndryshėm, sidomos pėr popujt fqinj. Kohė pas kohe tė huajt shkelėn me kėmbė tė hekurt mbi tokėn tonė, aq sa njė shumicė e popullit pėr tė shpėtuar jetėn iu qep maleve te ashpra shqiptare plot bore