Mė 9 prill 1961 nė Suresnes tė Francės, vdiq Ahmet Zogu, politikan dhe burrė shteti i Shqipėrisė, president i Republikės qė nga 1925 deri nė 1928 dhe mbret qė nga 1928 deri nė 1939.
Ai lindi mė 8 tetor 1895 nė Burgajet tė Matit, nė njė familje tė njohur bajraktarėsh. Pas qėndrimit nė Austri gjatė Luftės I Botėrore, Zogu do tė bėhej lideri i Partisė Popullore. Ai mbajti shumė poste ministrore dhe atė kryeministror nga 1920-a deri kur u detyrua qė tė ikte nė ekzil nė qershor 1924, por u rikthye me ndihmėn e Jugosllavisė nė dhjetor. Mė pas, nė shkurt 1925, ai u zgjodh president i Shqipėrisė dhe nė shtator tė 1928-ės u shpall mbret i shqiptarėve. Zogu pėrfundoi periudhėn e pasturbullimeve politike dhe Shqipėria nėn regjimin e tij gėzoi njė qetėsi relative. Nė 1925, ai filloi tė krijonte njė lidhje tė fortė me Italinė; nė vitin 1926 u nėnshkrua traktati i miqėsisė dhe nė 1927-ėn traktati i sigurisė, duke u lidhur nė njė aleancė ushtarake pėr 20 vjet. Kėshtu, Shqipėria u ndodh njė varėsi tė plotė nga Italia e Musolinit, gjė qė u pėrdor nga ky i fundit pėr ta pushtuar atė nė fillim tė Luftės II Botėrore. Musolini e ktheu Shqipėrinė nė urėn kryesore pėr depėrtimin nė Ballkan, dhe qė nga 1939-a Italia kontrollonte drejtpėrdrejt financat dhe ushtrinė e Shqipėrisė. Zogu u pėrpoq qė ta thyente kėtė zgjedhė qė nė 1932-in, por nuk ia arriti. Mė 7 prill 1939 Musolini e futi Shqipėrinė brenda protektoratit tė tij tė drejtpėrdrejtė. Viktor Emanueli III u shpall mbret i Shqipėrisė, ndėrsa Zogu kishte ikur nė ekzil. Shpresat e tij pėr tu rikthyer pas luftės u zhgėnjyen nga vendosja e komunizmit nė Shqipėri nėn drejtimin e Enver Hoxhės nė 1945. Shfuqizimi formal i fronit tė tij, ndodhi nė 2 janar 1946, kur Shqipėria u shpall Republikė Demokratike Popullore.